Gera daryti gerus darbus

Vieną gražų rytą ėjau gatve. Tik pakšt! Apsižvalgiau ir pamačiau seną, bejėgę močiutę, kuri laukė pagalbos.

   Negalvodama pasileidau bėgti link senučiukės. Lengvai pasilenkiau ir užčiuopiau lazdą. Lazda buvo išraižyta įmantriais raštais, tarsi senovės išmintis. Senolė dėkingai pažvelgė į mane. Aš pamačiau jos raukšlėtas, nuo sunkaus darbo pavargusias rankas. Ji nuoširdžiai tarė:

Tegul, tau, padeda Dievas!

Visą dieną jaučiausi laiminga. Juk padariau nedidelį, bet gerą darbą. Šiam įvykiui mus suvedė likimas.

 

                                                                   Klaipėdos Gedminų progimnazija
                                                                   2b kl. mok. Augustė Tarailaitė, mokytoja J. Širvienė