Vaidilė Ušackaitė (11 m., Kaunas)

Noriu papasakoti savo gerą darbą. Vieną gražią dieną išprašėme tėčio pasivažinėti su dviračiais. Nuvažiavome į netoli esančią aikštelę. Buvo labai smagu. Žaidėme ilgai kol pradėjo temti. Tėtis pasakė, kad jau turime važiuoti namo. Mes dar norėjome pažaisti, bet paklausėme. Pirmiausiai privažiavome kalną. Nusileidus nuo kalno buvo užtvaras. Aš nulipau nuo dviračio ir atsargiai jį vežiausi žemyn. Staiga išgirdau, kaip kažkas važiuoja už manęs. Tai buvo mano penkiametė sesė. Ji labai greitai leidosi nuo kalno, o stabdyti nemokėjo! Aš pabandžiau sustabdyti ją ranka, bet nepavyko ir ji nukrito kartu su dviračiu. Gerai, kad neužsigavo labai stipriai. Atbėgo tėtis ir padėjo sesei atsistoti ir pasakė, kad aš išgelbėju sesę, nes kitaip ji būtų sulaužiusi užtvarą ir išvažiavusi į gatvę. Aš labai dėl to džiaugiausi.