DSCF3840Vieną šiltą pavasario rytą, kai pumpurai pradėjo skleistis ir visi žvėreliai nenorom kėlėsi, tik vienintelis laumžirgis sėdėjo vienas ir niūniavo dainą sau po nosimi. Netikėtai ją išgirdo žiogas. Susižavėjęs klausėsi skambesio. Daina jam patiko. Žiogas pradėjo griežti savo smuiku pagal girdimą melodiją. Laumžirgis iš pradžių nesuprato iš kur sklinda muzika, bet jam irgi patiko. Žiogas išlindo iš žolės ir atsisėdo šalia laumžirgio. Taip jie tapo geriausiais draugais ir visada linksmindavo visus
vabzdžius ir žvėrelius savo dainomis. O laumžirgis niekada anksčiau nesijautė toks laimingas kaip dabar...

Evelina  Januškevičiūtė, 13 m.
Saločių Antano Poškos pagrindinės mokyklos
Saločių daugiafunkcis centras