Greta Mulskytė

Ir skubėt gyvent nereikia,
Nes metai metus greitai keičia.
Niekas jo nepavys, niekas jo neužgoš.
Niekas jo nesustabdys.

Giesmininkai

Medžiuose tupi paukšteliai,
 Čiulba, ulba, nori prišaukti šviesias
 Ir gražias dieneles. Suprasti mums
 Šią muziką sunku - juk niekad mes negalime
 Pabūt paukščiu..

Lyg muzikos garsai paukščių čiulbesiai.
Koncertas paukščių nuostabus praskaidrina
Jis net didžiausius rūpesčius. Įsiklausykim į
Kalbą paukščių nuostabių ir neliūdėkim dėl;
Mus užgriuvusių vargų.

Beržas

Svyruoja beržas miško
Paunksmėje ir klausosi tylos,
Jo pamėgtos jaunystės dainos.
Ir suprast negali, kodėl jam reikia iškentėt
Gyvenimo šią dalį.

Jo kamienas verkia iš nevilties
Gilios. Gailėdamas  savo
Leidžiamos sulos. Tai lyg kraujas,
Kurio vis mažėja beržo viduje.

Beržas jau ne vienas per šimtus metų.
Čia daug beržų atsirado, bet jis jau nebegirdi,
Ką jam sako. Jis jau suprato, kad vienut vienutėlis
Šiam pasauly jis yra, bet susitaikyt jam jau reikia
Su šia žinia.

 

Girių horizontai

Už didžiausių kalvų,
Prie ošiančių pušų,  svyruoja
Miškas, kaimo pakrašty. Širdžiai
Mielam šlamesy.

Žaliuoja medžiai, dainuodami
Savo liūdną dainą. Atsiųsdami vėjo
Ilgesingą gaidą. Čiulba paukščiai,
Šviečia saulė, gyvūnai laksto po
Rojų, žalių pievų gojų.

Tylos  ir džiaugsmo čia
Vieta yra, žmonėms tai žemė
Lyg neatrasta nuo rūpesčių ir
Melo čia užuovėja tikra.