Veel wind in de tuin

Padūkėlis vėjas

Gražią vasaros dieną
išbėgau basa į pievą.
Šokau, sukausi ratu,
springdama skambiu juoku!
Iškėlusi rankas į dangų,
saulę sučiupti bandžiau.
Staiga
– Pavyk mane! –
šaukiant išgirdau.
O kai apsidairiau –
padūkėlį vėją išvydau!
Kvatodamas ir švilpdamas
jis pralėkė pro mane,
išplėšė iš delno saulę
ir nurideno ją pieva žalia.
Išdykėlį bandžiau pavyti:
– Grąžinki saulę! Ji švietė danguje!
Sukluso nurimęs pagrobėjas
Ir, saulę aukštyn pamėtėjęs,
sugrįžo prie manęs.
Lyg koks pamišėlis kirpėjas
pradėjo draikyti, velti mano kasas.
– Gana! – garsiai sušukau.
Ir iš audringo sūkurio ištrūkau.
Bėgau namo iš pykčio verkdama,
vėjo paversta daržo kaliause!
Staiga sustojau, nes išvydau
savam delne lyg saulę šviečiant.
Nusišypsojau,
juk tai geltonas pienės žiedas,
padūkėlio vėjo dovanų man įdėtas!


Rūta Baležentytė
IVA klasė
Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla